Vinilo renesansas džiugina melomanus, tačiau kartu kelia klausimą: ar ši aistra dera su tvarumu bei ekologija? Plokštelės gaminamos iš PVC – plastiko, kuris nėra draugiškas aplinkai. Ar įmanoma klausytis muzikos analoginiu būdu, išlikus sąmoningu vartotoju?
Vinilinės plokštelės, kaip ir gera literatūra, turi savo pirmuosius leidimus. Tačiau muzikos istorija rodo, kad populiarūs albumai dažnai perleidžiami – kartais su nauju garsiniu apvalkalu, kartais tik pakartotinai išspausdinami beveik nieko nekeičiant. Šie procesai vadinami reissue arba remaster. Bet ką jie reiškia klausytojui ir kolekcionieriui?
Vinilinė plokštelė – tai ne tik garsas, bet ir vaizdas. Albumo viršelis dažnai tampa pirmuoju tiltu tarp klausytojo ir muzikos rinkinio, dar prieš nuskambant pirmajam akordui. Tai vizualinis pasakojimas, kuris gali sustiprinti emocijas arba net pakeisti kūrinių suvokimą.
Vinilinė plokštelė – tai ne tik muzika, bet ir ypatingas ritualas. Atsargiai ištrauki plokštelę, uždedi ant patefono, nuleidi adatą – ir prasideda kelionė laiku bei garsais. Tačiau ar kada pagalvojai, kad šios kelionės kokybę lemia ne tik pati plokštelė ar įranga, bet ir mažos, dažnai nepastebimos detalės – aksesuarai?
Daugelis mūsų žavimės viniliniais įrašais dėl jų šilto, gyvo garso, tačiau ar kada susimąstei, kaip gimsta vinilas? Kaip įrašų studijoje gimę muzikos kuriniai atsiduria tavo rankose plokštelės pavidalu?
Kai albumas įrašytas ir sumiksuotas, jis dar nėra pasiruošęs vinilo spaudai. Garsas turi būti specialiai paruoštas – čia atsiranda masteringas. Tai tarsi muzikinis skulptorius, kuris paryškina niuansus, sumažina iškraipymus ir suformuoja garso bangas, tinkamas išgraviruoti.
Muzika šiandien – visur. Kiekvienas nešiojasi ją kišenėje: „Spotify“, „YouTube“, „Apple Music“... Paspaudi mygtuką – groja. Patogu? Be abejo. Tačiau ar susimąstėte, ką prarandame perteklinio vartojimo triukšme?
Anuomet, kuomet atlikėjų ir grupių albumų prieinamumas buvo gana ribotas, muzika buvo tartum savotiškas ritualas. Įdedamas vinilas, ant galvos uždedamos ausinės ar įjungiamos kolonėlės, užmerkiamos akys ir pasidavimas akimirkai. Klausymas buvo veiksmas. Planuotas. Ilgai lauktas. Teikiantis malonumą. Šiandien muzika dažnai tampa foniniu triukšmu – lydinčiu, bet neteikiančiu jausmo.
Vinilinė plokštelė – tai daugiau nei garso laikmena. Ji veikia kaip laiko kapsulė, įamžinanti ne tik muziką, bet ir emocijas, gyvenimo būdą, estetiką. Skirtingos kartos prie vinilo grįžta dėl skirtingų priežasčių – vieniems tai nostalgija, kitiems atradimas. Įdomiausia tai, kad vinilas sugeba vienyti – net kai mūsų muzikiniai pasirinkimai kardinaliai skiriasi.
Pastaraisiais metais vis dažniau girdime sakant: vinilas grįžta. Kodėl šis formatas vis dar mus taip žavi - neriboto prieinamumo laikais, kuomet muzikos gali klausyti kur tik įsigeidi.
Nors skaitmeninė muzika tapo neatsiejama nuo kasdienybės – vos keliais spustelėjimais pasiekiame bet kokį kūrinį – vis daugiau žmonių renkasi grįžti prie analoginio garso. Tai ne tik nostalgija, bet ir sąmoningas pasirinkimas. Kodėl taip yra?
