Šiandien, kai muzika pasiekiama vos vienu paspaudimu telefone ar kitame įrenginyje, vinilinės plokštelės išgyvena tikrą renesansą. Patefonai ir plokštelių kolekcijos ne tik sukelia nostalgija ir tampa dailiu interjero akcentu – daugelis klausytojų teigia, kad tam tikri muzikos žanrai ant vinilo skamba išskirtinai gerai. Kodėl taip yra ir kokiai muzikai analoginis formatas suteikia daugiausia žavesio?
Džiazas – gyvas, šiltas ir autentiškas
Džiazas dažnai vadinamas „vinilo karaliumi“. Šio žanro įrašai pasižymi natūraliu dinaminiu diapazonu, subtiliomis detalėmis ir improvizacija. Vinilas puikiai perteikia instrumentų šilumą, ypač kontraboso gylį, saksofono sodrumą ar būgnų skambesio niuansus. Skaitmeniniai formatai kartais „nugludina“ šiuos subtilumus, o vinilas leidžia pajusti įrašo erdvę ir gyvumą – lyg sėdėtum mažame džiazo klube.
Klasikinė muzika – platesnė dinamika ir erdvė
Klasikinė muzika remiasi kontrastais: nuo vos girdimo pianissimo iki galingo fortissimo. Vinilas, nors ir techniškai ribotas, šiuos perėjimus perteikia itin natūraliai. Ypač vertinami senesni, analoginiu būdu įrašyti orkestrų ar kamerinės muzikos albumai. Klausantis jų, lengviau pajusti salės akustiką, instrumentų išsidėstymą ir bendrą kūrinio monumentalumą.
Rokas ir bliuzas – charakteris ir „nešlifuotas“ skambesys
Klasikinis rokas, psichodelinis rokas ar bliuzas dažnai buvo kuriami ir įrašomi būtent vinilo erai. Šiuose žanruose svarbus ne sterilus tikslumas, o charakteris. Lengvas vinilo „traškesys“, analoginių stiprintuvų šiluma ir natūralus iškraipymas (angl. distortion) suteikia muzikai gyvybės. Gitarų rifai skamba sodriau, vokalai – artimiau, o visa muzika atrodo „žmogiškesnė“.
Soul, funk ir R&B – ritmas ir šiluma
Šie žanrai glaudžiai susiję su ritmu, bosine linija ir emocija. Vinilas puikiai atkuria gilų, minkštą bosą ir natūralų būgnų skambesį, todėl funk ar soul muzika tampa itin „judanti“. Be to, daug klasikinių šių žanrų albumų buvo įrašyti analoginėmis technologijomis, tad klausantis jų originaliame formate atsiskleidžia tikrasis kūrėjų sumanymas.
Kodėl ne visi žanrai “sužiba” ant vinilo?
Svarbu paminėti, kad ne visa muzika vinilinių plokštelių formatu skamba geriau. Šiuolaikinė elektroninė muzika ar itin stipriai suspausti (angl. heavily compressed) pop įrašai dažnai kuriami galvojant apie skaitmeninį formatą. Tokiais atvejais vinilas tampa labiau estetine, o ne garso kokybės alternatyva. Tačiau vertinantiems nostalgijos ir šiuolaikiškumo dermę, gilesnis ir artimesnis šiuolaikinės muzikos skambesys gali netikėtai sužavėti.
Daugiau nei garsas
Vinilo patirtis neapsiriboja vien skambesiu. Didelis albumo viršelis, informaciniai įdėklai, pats plokštelės uždėjimo ritualas skatina lėtesnį, sąmoningesnį klausymąsi. Tai ypač tinka žanrams, kuriems reikia laiko ir dėmesio, o albumo kompozicija reikalauja nuoseklaus klausymo be perjunginėjimų ar prasukimų.
Apibendrinant, vinilas geriausiai atsiskleidžia ten, kur svarbi dinamika, šiluma ir autentiškas skambesys. Džiazas, klasika, rokas, bliuzas ar soul – tai muzika, kuri ne tiek girdima, kiek išjaučiama. Galbūt būtent todėl vinilinės plokštelės ir šiandien turi tiek daug ištikimų gerbėjų.